Kokias asociacijas kelia žodis „molotovas? Ko gero daugeliui pirma mintis atėjusi į galvą – Molotovo kokteilis. Kokias asociacija kelia žodžių junginys „Didžioji Kinijos siena“ turbūt spėliot neverta. O kokios asociacijos girdint šiuos žodžius kartu? Kas yra susijęs su Molotovu, skirtas gynybai, yra beprotiškai ilgas ir dar, netgi, prasideda Lietuvoje?
Molotovo linija
1939 m. rugpjūčio 23 dieną TSRS ir Vokietija pasirašė „Molotovo- Ribbentropo“ paktą, pagal kurį Europa buvo padalinta į dviejų valstybių įtakos sferas. Rusai ne itin pasitikėjo savo naujaisiais partneriais, todėl 1940 m. liepą TSRS gynybos komisaras maršalas S. Timošenko pasirašė direktyvą, nurodančią palei visą Vokietijos sieną sukurti šiuolaikišką gynybinę liniją, gavusią neoficialų „Molotovo linijos“ pavadinimą. Palanga buvo visos Molotovo Linijos pradžia, kuri tęsėsi nuo šio miesto iki pat Ukrainos, per Lenkija ir Baltarusija. Visa ši linija sudaryta iš 13 gynybiniu rajonų, iš jų 4 Lietuvoje. Bendras linijos ilgis virš 4500 kilometrų, 328 iš jų Lietuvoje.
1941 metų balandžio mėnesį buvo pradėtos statybos. Iki karo pradžios rusai suspėjo pastatyti 101 įvairaus dydžio įtvirtinimą. Statymo metodas buvo pakankamai primityvus, bet efektyvus ir greitas. Pirmiausiai būdavo padaromos bunkerio formos ir dydžio medinės patalpos. Iš išorės, svarbiausiose vietose buvo apkaustoma geležimi, pritvirtinamos metalinės angų sąramos. Ant tokio medinio bunkerio raizgydavo 10 sluoksnių armatūros. Visą šį ruošinį iš visų pusių apipildavo 2 m storio betono sluoksniu su granito skalda. Vėliau lentas iš vidaus išardydavo. Net ir naudodami tokį greitą ir efektyvų statybos būda, sovietai iki karo pradžios vis tik nespėjo pabaigti gynybinės linijos. Kai kur netgi paliktos medinės ruošinio lentos.
Bunkeriai turėjo tam metui unikalią ir labai paprastą apsaugos nuo skeveldrų statinio viduje sistemą. Bunkerio sienos iš vidaus buvo dengiamos dviem sluoksniais tvoros tinklu ir ant viršaus minkštu tinko skiediniu. Toks paviršius turėjo sugerti skeveldras ir neleisti joms rikošetuoti.
Linijoje statytomi bunkeriai turėjo būti apginkluoti dvejomis arba trejomis vandeniu aušinamomis NPS-3 kulkosvaidžių sistemomis, puskaponieriai su prieštankiniu ginklu (45 mm DOT-4) ir su viena arba dvejomis kulkosvaidžių sistemomis NPS-3, artilerinai puskaponieriai su dvejomis 76 mm patrankomis L-17, kaponieriai dažniausiai su dvejomis DOT-4 patrankomis ir dvejomis NPS-3 kulkosvaidžių sistemomis, taip pat vadavietės arba stebėjimo postai be jokios ginkluotės.
Laiku nepabaigta Molotovo linija nesustabdė Vokietijos puolimo. Įtvirtinimai beveik nenukentėjo nuo karinių veiksmų, nes rusai iki karo pradžios daugelyje objektų nespėjo net įgulų sukomplektuoti. Keli pasipriešinę kazematai buvo apšaudyti iš pabūklų, tačiau greitai vokiečiai atrado lengvesnį ir paprastesnį būdą neutralizuoti bunkerius – į periskopų angas įmetus granatų arba įpylus į vidų benzino ir jį padegus. Nei vienas Molotovo linijos kazematas Lietuvoje neturėjo metalinio bokštelio saugančio nuo tokio tipo atakų.
Daugelis dabar matomų pažeidimų atsirado jau po karo, kuomet bunkeriuose buvo naikinami aplinkiniuose laukuose rasti sprogmenys.
Beveik visi Lietuvoje esantys Molotovo Linijos bunkeriai yra apleisti, pilni šiukšlių, vandens ir sunkiai pasiekiami. Išskyrus vieną, esantį 54.37228, 23.228832. Jame Kalvarijos vaikų ir jaunimo klubas „Arka“ įkūrė radinių muziejų ir organizuoja ekskursijas, žygius, pašaudymus ir netgi granatų pasvaidymus. Daugiau info apie juos www.dotas.lt
P.S. Negaliu atsikratyt įpročio visuose lankomuose objektuose matuoti radiaciją. Taigi daugumoje lankytų bunkerių rūsiuose radiacinis fonas beveik dvigubai didesnis nei lauke aplinkui. Neturiu atsakymo kodėl taip yra.
mano kaime yra bent 5 tokie bunkeriai , kiek is senelio girdejau tai jie buvo apvilkti guma kad sviediniai atsoktu
Dėl didesnio radioaktyvumo bunkeriuose. Manau, tai dėl to, jie yra betoniniai, o ši medžiaga kaip ir šiek tiek “ konservuoja“ radioaktyvias daleles. Bent jau aš taip galvoju.
Padidejas radiacinis fonas manau yra del radono duju susikaupimo, nes patalpa nera gerai ventiliuojama.
Nebloga trumpa apžvalga, tik keletas netikslumų, kuriuos norėčiau pataisyt ar patikslinti. Pirma, yra ryški faktinė klaida, nors daugelis gali jos ir nepastebėti : „Iki karo pradžios rusai suspėjo pastatyti 101 įvairaus dydžio įtvirtinimą. “ Vienareikšmiškai ne, drąsiai galiu tvrtinti skaičių siekiant 250, iki ~400. Jei įdomu, be abejo galit ir susisiekt. Antra : „Nei vienas Molotovo linijos kazematas Lietuvoje neturėjo metalinio bokštelio saugančio nuo tokio tipo atakų.“ Tiesą sakant tokių bokštelių nėra išvis visoje linijoje. Na, neskaitant atvejų, kai į Molotovo liniją buvo inkorporuojami lenkiški bunkeriai, turintys tokią galimybę (64 Zambrovo įtvirtintas rajonas). Taip pat kai kur buvo sumontuojami lenkiški šarvuoti kupolai (Ukrainoje, taip pat ir linijos pabaigoje, Lenkijoje), tačiau jie galimybės ginti bunkerio neturi, tai tik apžvalgos kupolai. Na ir šiokie tokie trumpi niuansai bunkerių tipuose ir ginkluotėje. Tagi, darbas neblogas 🙂
Ačiū, Kęstuti, už informacijos patikslinimą.