Kovos peiliai: CCCP v.s. USA

Visai nesenai ginklų kolekciją papildžiau bajonete nuo rusiško automato AK-47. Kilo mintis palyginti su pagrindinio sovietų konkurento – JAV- analogišku ginklu. Ir čia iškilo dilema: su kuo gi lygint? Ko gero logiška būtų lyginti su analogišku ginklu – M7 bajonete nuo karabino M16 arba M9 bajonete nuo M4 karabino. Dar buvo M3 bajonetė, bet ją turėjo tik reindžeriai. Tačiau amerikiečiai šį ginklą įvedė tik 1964 metais (M7) ir 1986 metais (M9), o rusai jį turi nuo 1953 metų. Reiktų lyginti su panašaus laikmečio ginklu.

 

Pasiknisus karo istorijoje, aptikau, kad tuo laikmečiu amerikiečiai turėjo 1943 metų modelio 1219C2 kovos peilį, kuris vėliau buvo pervadintas į USMC Mark 2 combat knife. Plačiau žinomas kaip KA-BAR Fighting/Utility knife.

Bajonete lygint su peiliu tas pats, kaip lygint pimpalą su pirštu. Amerikietišką peilį reikėtų lyginti su rusišku 1940 metų kovos peiliu NR-40. Tačiau šis ginklas nebuvo skirtas pėstininkams, jis buvo нож разведчика. Tai yra specialiosios paskirties dalinių ginklas, kurio eiliniai pėstininkai nematė.

Taigi, vienintelis palyginimo kriterijus – to paties laikmečio plačiai naudojamas šaltasis pėstininkų ginklas, kurį turėjo daugelis kareivių. Belieka lyginti AK-47 bajonetę su peiliu USMC Mark 2. Juo labiau, kad rusiška bajonetė buvo skirta ne tik nešioti pritvirtintą prie ginklo, bet ir su makštimi pakabintą prie diržo. Kaip tik, abu šiuos ginklus turiu. Teisybės dėlei, reiktų paminėti, kad abu ginklai nėra pirmieji originalūs egzemplioriai. Mano turima AK-47 bajonetė yra DDR kariuomenės Model II ’79, pagaminta pagal licencinę sutartį gerokai vėliau nei originalas. Peilis USMC Mark 2 iš tiesų yra atnaujinta versija su gumine rankena ir odine – sintetine, makštimi.

 

KA-BAR Fighting/Utility knife.

Pradėsiu nuo amerikietiškojo kabaro. Pirmiausiai kodėl toks pavadinimas? Įmonė gaminanti šiuos peilius vadinasi Union Cutlery Co. of Olean. Kompanija norėdama išjudinti šio gremėzdiško peilio pardavimus, 1923 metais sukūrė reklamą, kurioje buvo, neva, medžiotojo laiškas, kuriame jis pasigyrė, kad šiuo peiliu nudobė sužeistą mešką. Laiškas buvo išblukęs, pavyko įskaityti tik „k*** a b*ar“ (kill a bear). Šios istorijos pagrindu atsirado prekės ženklas Ka-Bar.

Kuomet JAV prisijungė prie II-ojo pasaulinio karo mūšių, pasirodė, kad jų turimas senasis kovinio peilio-durklo modelis gerokai pasenęs, nepatogus naudoti ir brangus gaminti. Be to geležtė dažnai lūždavo. Kariai į mūšius mieliau imdavo asmeninius medžioklinius peilius.

1942 kariuomenės vadovybė keleto peilių gamintojų užsakė sukurti universalų kovos peilį. Pagrindu buvo paimtas Union Cutlery Co „meškų žudikas“. Sutvirtinus geležtę, pakoregavus rankeną ir viską padengus matine spalva buvo sukurtas 1219C2 prototipas. Deja, bet dėl itin kietos geležtės ji tapo palyginus trapi. Šis trūkumas liko neištaisytas.1943 sausio 27 dieną JAV kariuomenę pasiekė pirmoji šių peilių siunta. Kelis kartus buvo darytos neesminės modifikacijos, tačiau šis ginklas vis dar yra JAV kariuomenės tarnyboje.

Asmeninė patirtis

Peilis didelis ir sunkus. Svoris 320 gramų, ilgis 30,16 cm, geležtės ilgis 18 cm. Svoris su makštimi 450 gramų. Naudoti kaip peilį nėra patogu. Tačiau juo galima atlikti daugiau funkcijų. Pvz; kirsti/pjauti medį, kasti nedidelę duobę, atidarinėti konservų dėžutes. Rankenos gale yra metalinė dalis, kuria galim naudotis kaip plaktuku. Dėl didelio svorio, galima naudoti kaip lengvą kirvuką, genėti medžius. Peilis jau iš gamyklos atkeliauja gerai užgaląstas. Parengtas naudojimui. Plienas yra HRC kategorijos, arba atitinka ISO 6508-1 standartą. Geras. Aliuminio gaminius galima pjaustyt.

AK-47 bajonetė

„Kalašas“ yra populiariausias ginklas pasaulyje, todėl ir bajonečių jam sukurta daugybė. Aš suskaičiavau 50, kurios buvo gaminamos penkiolikoje valstybių. Kiekviena šalis, gavusi licenciją iš Rusijos tiražuoti Kalašnikovo automatus, kūrė ir modifikavo savo bajonetes. Kiekvienas modelis turėjo tas pačias funkcijas, skirtumus gali pastebėti tik gerai įgudusi akis.

Pirmoji bajonetė buvo gaminama 1953-1959 metais Iževsko gamykloje Rusijoje. Ji neturėjo dabartiniam ginklui būdingų savybių, buvo labai panaši į visus tuometinius ir ankstesnius durtuvus.

Naujoji, 1959 metų bajonetė buvo revoliucinė. Ji iš esmės pakeitė šio ginklo kategoriją visame pasaulyje. Nuo šio momento šautuvo durklas tapo multifunkciniu kario ginklu. Netgi amerikiečiai, 1986 metais į kariuomenės ginkluotę įtraukę M9 modelio bajonetę, ją, ko ne identiškai, nukopijavo nuo rusų. Vokiečiai 1996 metais ginklui G36 taip pat pritaikė rusišką bajonetę.

Pirmas ir labiausiai dėmesį atkreipiantis skirtumas, kad rusiškas ginklas buvo pagamintas iš nerūdijančio plieno. Tai gerokai pailgino jo ilgaamžiškumą. Viršutinėje geležtės dalyje yra pjūklas. Jis sukurtas taip, kad juo būtų galima pjauti ne tik medį, bet ir metalą, naudoti kaip dildę. Kita akivaizdi naujovė, kad sujungus peilį su makštimi galima turėti vielos kirpimo žirkles. Peilio rankena ir makšties paviršius padengti elektrai nepralaidžiu plastiku, todėl galima karpyti ir elektrines tvoras ar veikiančios sistemos laidus.Tvirtinimo prie kario diržo odinis dirželis buvo prisegamas metaline sagtele. Tai leido nesunkiai keisti susidėvėjusias ar vandenyje išmirkusias odines dalis naujomis. Nereikėjo keisti visos makšties. Dar viena unikali naujovė, kad prie rankenos buvo medžiaginis dirželis, kuris, kovos metu, kariui neleisdavo pamesti peilio.Vėlesnės modifikacijos turėjo ir rankenos gale padarytą metalinį sutvirtinimą, kuri galima naudoti kaip plaktuką.

 

Asmeninė patirtis

Mažesnis ir lengvesnis už „kabarą“. Ilgis 27 cm, geležtės ilgis 14,6 cm., sveria 300 gramų. 20 gramų lengvesnis už amerikietišką konkurentą. Tačiau su makštimi sveria tiek pat – 450 gramų. Pagrindiniai du trūkumai: rankena pagaminta iš slidaus plastiko,  forma nėra ergonomiška. Nėra maloni rankoje ir nepatogi. Be to, kažkodėl iš gamyklos atkeliavę ginklai yra nepakankamai pagaląsti. Kaip peilis tikrai netikęs dėl sunkiai įgyvendinamo pagalandimo iki darbinės būklės, nes metalas ypatingai kietas. Kaip durklas irgi ne ypatingas, nes plati ir trumpa geležtė lengvai lūžta dėl kieto metalo. Tačiau viską atperka daugybė papildomų funkcijų.

Reziume

Jei būtų reikėję rinktis 60-aisiais metais – rinkčiausi AK-47 bajonetę. Rusiškas ginklas yra absoliučiai be konkurencijos. Kiek trumpesnis ir lengvesnis ginklas nėra toks geras peilis kaip „kabaras“ ar toks geras durklas, kaip senieji keturašmeniai durtuvai,  tačiau yra ypatingai universalus. Tai yra revoliucinis sprendimas, kuriuo pasinaudojo amerikiečiai po 30 metų. Ilgai kentę, bet nesukūrę nieko protingesnio, 1986 metais perėmė rusų patirtį savo modelyje M9.

Reikia turėti omeny, kad bet koks multitool’as nebus tiek patogus, kaip įrankių dėžė su pilnaverčiais įrankiais. Bei kai reikia kirpti spygliuotą vielą ar pjauti metalą – geriau tai daryti su tokiu įnagiu, nei dantimis.

Deja, bet nei vienas iš šių ginklų man nepatiko tiek, kad būtų naudojamas kaip turistinis ar išgyvenimo peilis. Abu per dideli ir per sunkūs. O rusiško peilio papildomų funkcijų panaudojimui taikos metu reikia specialiai ieškot progų. Be šių funkcijų, kaip peilis, jis yra netikęs. Taigi abu gula į lentyną.