Šį kartą papasakosiu apie niekuo neypatingą objektą – seną malūną prie kelio Lenkijoje.
Net nepamenu kokiame miestelyje jis yra. Tiesiog važiuojant pro šalį patraukė mano dėmesį ir nusprendžiau on the way back sustoti ir apžiūrėti nuodugniau. Rūsio durys buvo dingę, tad apžiūrėjau ne tik išorę, bet ir vidų.
Pastatas išsiskiria iš aplinkinio konteksto, nes vienintelis taip atrodantis pakankamai moderniame Lenkijos pravažiuojamame miestelyje. Didžiulis, trijų aukštų su rūsiu, kelių šimtų kvadratinių metrų ploto medinis malūnas krenta į akis. Ko gero dar ir dėl to, kad tai, apskritai, vienintelis medinis pastatas visame miestelyje. Pagal statybos būdą ir vidaus įrangą tikrai senesnis nei 50-60 metų. Kad ir kaip keista bebūtų, bet jis visiškai sveikas. Galbūt todėl, kad kitoje gatvės pusėje yra miestelio gaisrinė su budinčia įgula.
Malūno viduje esanti įranga pakankamai gerai išsilaikius. Galima aiškiai identifikuoti atliekamas funkcijas. Pirmą kartą mačiau visus grūdų ir miltų transportavimo vamzdžius pagamintus iš medžio. Girnos, sijojimo ir fasavimo įrengimai dalinai mediniai, su tam tikrais metaliniais elementais. Pagrindines girnas ir dar keletą mechaninių elementų suka rūsyje esantis didžiulis elektros variklis. Jėga perduodama diržine pavara. Net ne viena, o keliomis. Diržai maždaug 10 cm pločio ir kelių metrų ilgio. Dauguma diržų vis dar ant skriemulių, netgi radau kelis atsarginius diržus.
Patekus į vidų labiausiai nustebino stebėtinai daug autentiškų dalykų. Išmėtyti buteliai, dėžės, kiti rakandai. Po miltų fasavimo įrengiu netgi palikti tušti maišai. Susidaro labai apokaliptinis vaizdelis. Įspūdis toks, kad darbininkai vidury darbo dienos metė viską, paskubomis pabėgo ir niekas nieko nelietė kelis dešimtmečius.
labai idomi tema ypac man patiko tikrai