Princų salos. Turkija.

Princų salynas – Turkijai priklausančios devynios Marmario jūros salos. Iki didžiausios – Biukada – keltu iš Stambulo galima nusigauti kiek daugiau nei per valandą.
Princų salos anksčiau priklausė Graikijai. Iki šiol jose gyvena didelė graikų bendruomenė. Pavadinimą salynas gavo dėl to, kad Bizantijos laikais į jį buvo tremiami karališkosios šeimos nariai, o Osmanų imperijos periodu – sultonai. XIX a. salynas tapo populiaria poilsio vieta, joje vilas turi daugybė Stambulo turtuolių.
Salose uždraustas motorinių transporto priemonių eismas, tad susisiekiama čia arklių ir asiliukų traukiamais vežimaičiais bei dviračiais, o vienintelės mašinos – greitosios pagalbos, gaisrinės ir policijos. Keletą kartų teko pamatyti ir elektrinių motorolerių.
Bizantijos laikotarpiu Biukadoje buvo įrengtas vienuolynas, jame kalėjo imperatorienės Irene, Euphrosyne, Theophano, Zoe bei Anna Dalassena. Vienuolynas iki šių dienų neišliko, tačiau jo vietą žymi vėliau pastatyta Šv. Jurgio bažnyčia. Biukados saloje keletą metų praleido ir rusų revoliucionierius Levas Trockis, kartu su žmona ir sūnumi ištremtas 1929 metais. Biukadoje galima apžiūrėti namą, kuriame jie buvo apsistoję, tačiau tik iš išorės, mat jame gyvena žmonės.
Biukados praeitis – krikščioniška, o ne musulmoniška. Be Šv. Jurgio bažnyčios, čia veikia dar viena – Šv. Mikalojaus. Yra ir viena mečetė – Hamidijos. Be religinių pastatų, keliautojus vilioja nebeveikianti našlaičių prieglauda – trečias didžiausias medinis namas pasaulyje. Kai salos atiteko turkams, našlaičių namai tapo nebereikalingi – mat be tėvų likusius vaikus paprastai priglobia giminės. Tuščio pastato būklė kritiška – savivaldybė nutarė neskirti lėšų jam išsaugoti ir tiesiog laukia, kol gamta ir chuliganai nuveiks savo. Šiame name buvo filmuotas siaubo filmas, o vietiniai tikina, kad naktimis jame vaidenasi.