SKS – Kalašnikovo automato pirmtakas už 235 EUR

Antrojo pasaulinio karo metu daugelis valstybių suprato, kad nėra prasmės naudoti itin galingus ginklus. Taip, jie buvo tikrai galingi, efektyvus šaudymo nuotolis siekė 2000 m, tačiau jie buvo dideli, sunkūs, amunicija užėmė daug vietos. Be to, karo istorija parodė, kad dauguma to laikmečio mūšių, vykdavo 100-300 metrų atstumu. Net ir su tam tinkamu ginklu tik nedaugelis šaulių sugebėdavo pataikyti į taikinį esantį daugiau nei už 500 metrų. Todėl nebuvo prasmės apsikrauti ginklais su perteklinėmis galimybėmis. Tais laikais dar nebuvo, mums įprasto, skirstymo į šturmo, taikliuosius ar kitos paskirties ginklus. Reikėjo lengvo, paprasto naudoti ir universalaus pėstininkų ginklo.

Amerikiečiai, 1942 metais susikūrė gana netikusį karabiną M1, kuri vėliau pakeitė M14. Visus aplenkė vokiečiai, pradėję gaminti Hugo Šmaiserio (Hugo Schmeisser) automatą StG 44. Bet šiame tekste ne apie tai. Šį kartą apie rusišką to laikmečio sprendimą.

1944 metais rusų ginkladirbys Sergėjus Simonovas pasiūlė labai neblogą sprendimą. Kompaktiškas, vos vieno metro ilgio, lengvas, vos 3,85 kg svorio, savitaisis, pusiau automatinis karabinas SKS – Samozariadnij karabin Simonova (СКС, Самозарядный карабин Симонова). Šautuvas naudoja tarpinio galingumo 7,62×39 šovinius, sukonstruotus 1943 m., tuos pačius, kuriuos naudoja ir AK-47.  Sukurtas ginklas turėjo pakeisti iki tol naudotą 1891 m. modelio rankinio užtaisymo Mosino šautuvą, naudojusį 7,62×54 mm atbrailinius šautuvo šovinius.

SKS konstrukcija buvo pakankamai paprasta, o veikimo principas naudojamas ir šiuolaikiniuose ginkluose. Automatiniam pertaisymui naudojamos dujos iš vamzdžio, kurios per kanalą, esantį virš vamzdžio, stumia spyną į galinę padėti. Atgal keliaudama spyną iš vamzdžio ištraukia tūtą. Spyną, su nauju šoviniu, į pradinę padėtį grąžina ginklo gale esanti spyruoklė. Simple as fuck sistema įgalina šaulį atlikti po šūvį kas 2 sekundes. Ir tai yra geresnis rezultatas nei vėlesnės kartos automatinio ginklo AK-47. Paaiškinsiu vėliau. Ginklas turi korpuse integruotą, 10 šovinių dėtuve. Dėtuve nekeičiama, o tai reiškia, kad kovos metu šovinius reikia sukišti po vieną. Sutikite, kad tai nėra patogu. O, bet, tačiau, Simonovas numatė šios problemos sprendimą – 10 šovinių apkabas, kurias per vieną kartą galima sustumti į dėtuvę iš viršaus.

Patogu. Ir užtrunka panašiai tiek pat laiko, kaip pakeisti dėtuvę bet kuriam kitam ginklui. Nepaisant kompaktiškų gabaritų, ilgas vamzdis ir vidutinio galingumo šovinys, leido šiam ginklui pasiekti pakankamai optimistiškų rezultatų: taikymo nuotolis iki 1 km, tiesaus šūvio nuotolis iki 400 m, maksimalus šūvio nuotolis iki 2 km. Bet čia teorija. Praktiškai, šių šovinių balistinės charakteristikos gerokai prastesnės.

SKS į tarybinės armijos ginkluotę iškeliavo 1949 metais. Tačiau greitai tapo aišku, kad šis ginklas nebegalėjo konkuruoti su vokiškuoju automatiniu  StG 44. 1947 metais rusai pradėjo gaminti automatą AK-47.

SKS karabinas tapo tinkamas tik garbės sargyboje, panašiai, kaip amerikietiškas M14. Jį vis dar galime pamatyti paradų metu.

Sovietai šių ginklų prigamino beprotiškus kiekius, licencijas pardavė Jugoslavijai, Rumunijai, Albanijai, VDR, Vietnamui, Kinijai…  Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl toks, palyginus neblogas, ginklas dabar kainuoja juokingą pinigų sumą – 235 eur-  Lietuvoje (http://mtbaltic.lt/saunamieji-ginklai/sks-karabinas.html) . Užsienyje, ypač JAV, jis yra gerokai brangesnis, bet vistiek pigesnis už artimiausią konkurentą M14 (~2000 eur).

Nors techninės savybės pilnai atitinka šiuolaikiniams ginklams taikomus reikalavimus, SKS dizainas, švelniai tariant, klasikinis. Dėl šios priežasties, rinka yra užpildyta įvairiais modifikacijų, tiuningo ir dizaino pakeitimo komplektais, kuriuos galima užsisakyti internetu.

Kai kurie sprendimai siūlo keičiamas, iki 30 šovinių talpos, dėtuves.

Mano įsigytas ginklas yra iš Rusijos armijos rezervo, 1950 metų gamybos. Puikios būklės, nei karto nenaudotas, išvalytas po konservacijos ir parengtas naudojimui. Gavau pilnos komplektacijos: tepalinė, valymo reikmenys ir durklas. Durklą, be jokios abejonės, paslėpiau giliai seifo dugne 🙂

O dabar apie asmeninius įspūdžius. Šaudyti tikrai malonu. Be pasiruošimo, iš 50 metrų galima 3 iš 3 sukalti į apskritimą. Nors ir ginklas lengvas, tačiau atatranka visiškai nevargina ir vos jaučiama. Pradžioje iš apkabos į dėtuvę sukišti šovinius buvo labai sudėtinga, tačiau kai supratau kokią klaidą dariau – tapo labai paprasta. Reikia spausti ne galus su kulkomis, o dalį prie gilzės. Geroji žinia yra ta, kad šis ginklas naudoja kažkada labai populiarią, o dabar mažai kam reikalingą amuniciją. 7,62×39 šoviniai kainuoja vos po 0,3 eur. Tuo tarpu, kaip 7,62×51 šoviniai kainuoja nuo 0,7 iki 3 eur už vnt. Nors tai yra tikras karinis ginklas, tačiau tiek mėgėjiškam sportui, tiek medžioklei, tiek ir Tėvynės gynimui, tai yra, ko gero, geriausias variantas, ką galima gauti už tokią pinigų sumą. Naują, be blogos karmos 🙂

Ai, tiesa, vos nepamiršau: automatas AK-47 šaudant serijomis labai kelią vamzdį į viršų. Todėl reikia nuolat stabdyt ugnį ir daryt korekcijas, kurios užtrunka keletą sekundžių. SKS gerokai stabilesnis ginklas – pavieniais šūviais pliekiant be jokių korekcijų, finale gaunasi greitesnis šaudymas. Aišku jei stengsimės pataikyt:)